
Prieš vienuolika metų latvis Ernestas Gulbis ir Novakas Džokovičius mušinėjo kamuoliuką Niki Piličiaus teniso akademijoje Miunchene. Latviui buvo keturiolika, serbui – penkiolika. Abu jie buvo be galo talentingi žaidėjai, tačiau ketvirtadienio tarpusavio dvikovoje N.Džokovičiui tai bus jau penkioliktasis „French Open“ pusfinalis (pervadintas į „Roland Garros“), kai E.Gulbis taip toli turnyre žengė pirmą sykį.
Jei 25-erių Latvijos teniso superžvaigždė prieš dešimtmetį būtų paklausiusi N.Džokovičiaus, galbūt dabar 17-ąjį ATP reitingą turintis E.Gulbis būtų arčiau antrosios pasaulio raketės. Tačiau tėvo milijonai ir pagundos padarė savo. E.Gulbis papasakojo paauglystės istoriją, kuri jo galvoje išliko iki šiol, rašo „Daily Mail“. „Pamenu, mes su Novaku turėjome draugą tenisininką iš Kroatijos, kuris jau paauglystėje neatsigynė merginų dėmesio, puikiai atrodė, šauniai rengėsi, nešiojo akinius, naudojo geriausius kvepalus ir flirtavo su panelėmis. Matau N.Džokovičių. Jis eina treniruotis ir sako man: „Taip, gali turėti visas pasaulio merginas, bet jei tenise nori pasiekti aukštumas, turi būti profesionalas. Iki šiol prisimenu šiuos žodžius. Taip kalbėjo penkiolikos metų vaikis. Niekada to nepamiršiu“, – įsimintina istorija su žurnalistais dalijosi E.Gulbis. Tačiau liūdnai pridūrė. „Bet aš jo nepaklausiau“, – sakė E.Gulbis.
Prieš pusfinalio dvikovą N.Džokovičius taip pat dalijosi prisiminimais apie E.Gulbį. Serbas pamena, kad latvis visuomet išsiskyrė savo talentu, buvo labai aktyvus ir, „kalbant korektiškai, atviras visiems gyvenimo malonumams“. Vis dėlto dviejų perspektyvių tenisininkų karjeros pasuko labai skirtingais keliais. Prireikė daug metų, kad judviejų kelias vėl susikirstų elitinio turnyro finaliniuose etapuose.
Vos devyniolikos E.Gulbis iškopė į „French Open“ turnyro ketvirtfinalį. Jau tada jis buvo pirmajame pasaulio tenisininkų šimtuke. Tačiau latvis apleido treniruotes, pasidavė gyvenimo pagundoms, sunkiai stojosi ant kojų po kelio traumos ir dar 2009 metais iškrito iš geriausių pasaulio tenisininkų šimtuko.
Į tenisą atvedė tėvo milijonai
E.Gulbis augo apsuptas prabangos. Į tenisą jį pastūmėjo tėvo milijonai. O kai jaunasis latvis kortuose varžovus pranoko visa galva, milijonierius Ainaras Gulbis suprato, kad tenisas sūnui gali tapti puikia investicija. Būdamas dvidešimties E.Gulbis jau buvo uždirbęs 1 mln. 124 tūkst. dolerių. Būdamas vos devyniolikos, jis tapo pirmuoju Baltijos šalių tenisininku, prasimušusiu į pirmąjį ATP reitingo šimtuką.
Anksti į teniso aukštumas pasibeldęs E.Gulbis dar nė nesulaukęs dvidešimties tapo 38-ąją rakete pasaulyje ir viskas buvo prieš akis. E.Gulbis už viską dėkingas ne tik tėvo pinigams. Jis neabejoja, kad be didžiulio talento ir teisingo sprendimo vos trylikos persikelti į Vokietiją, tiek daug nebūtų pasiekęs. „Daugybė tėvų turi pinigų arba rėmėjų, bet neteisingai mąsto ir priima blogus sprendimus. Jie siunčia vaikus treniruotis pas netinkamus trenerius. Daugybė žmonių daug kalba, bet vaikui duoda mažai naudos. Labai svarbu rasti tinkamą treniruočių vietą, kur vaikas nebus pertreniruotas. Kai tik sukanka 14-15 metų, o mergaitėms dar anksčiau, reikia keliauti po turnyrus, bet nekurti vaikui nereikalingos įtampos. Aš taip ir augau, – prieš penkerius metus išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ sakė E.Gulbis. – Tikrai, keletą metų aš nuolat kilau. Nesidairiau atgal, tik pirmyn. Kiekviena pergalė buvo kas nors nauja. Pajutau spaudimą žaisti kuo geriau. Bet dėl traumos negalėjau treniruotis taip, kaip norėčiau. Tačiau nesijaudinu. Metų pradžioje sėdėjome su tėčiu, žiūrėjome į tvarkaraštį ir galvojome, kad blogiausiu atveju nukrisiu iki maždaug šimtosios vietos. Aišku, esu nusiminęs, nes manau, kad mano vieta yra aukščiau. Bet man tereikia gerai sužaisti vieną turnyrą, susigrąžinti pasitikėjimą savimi, ir viskas pajudės pirmyn.“
Viskas judėjo pernelyg lėtai. Tačiau E.Gulbis gavo antrąjį šansą. Teniso titanų skriaudikas meta iššūkį N.Džokovičiui „Roland Garros“ turnyro pusfinalyje.